Mokykloje logopedines pratybas veda Audronė Neniškytė (pedagoginė kvalifikacija – logopedas metodininkas), Daiva Bigailienė (pedagoginė kvalifikacija – vyr. spec. pedagogas), Edita Buračienė (pedagoginė kvalifikacija – vyr. spec. pedagogas), Rasa Kalinauskienė (pedagoginė kvalifikacija – vyr. spec. pedagogas), Alva Kačerauskaitė (pedagoginė kvalifikacija – vyr. spec. pedagogas) ir Edita Siniauskienė (pedagoginė kvalifikacija – vyr. spec. pedagogas).       

Kontaktams el. paštas  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

KOMPETENCIJA

Logopedo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, įgyti baigus universiteto Specialiosios pedagogikos fakultetą. Įgytą profesinę kvalifikaciją tobulina kursuose, seminaruose, mokslinėse-praktinėse konferencijose.

LOGOPEDAS TURI ŽINOTI

• Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius logopedo statusą, veiklos sritis ir logopedijos paslaugas;
• etikos  reikalavimus;
• darbo dokumentų tvarkymo pagrindus;
• asmens kalbos, fizinės ir psichinės raidos etapus bei ypatybes;
• kalbėjimo, kalbos, balso  sutrikimų klasifikaciją, vertinimo bei korekcijos būdus.

LOGOPEDO DARBO KRYPTYS

• konsultuoti vaikus ir tėvus kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo ar komunikacijos sutrikimo atvejais;
• atlikti kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo ar komunikacijos tyrimą ir vertinimą pagal tyrimo metodikas, rezultatus bei išvadas žymėti dokumentuose;
• identifikuoti kalbėjimo, kalbos ar komunikacijos sutrikimą;
• sudaryti individualią kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo ir komunikacijos sutrikimų šalinimo programą;
• parinkti efektyviausius įveikos būdus,  ir   darbo metodus pagal individualias mokinio galimybes;
• mokyti taisyklingo kalbinio kvėpavimo;
• lavinti kalbėjimo procese dalyvaujančių organų judesius;
• lavinti balso stiprumą, aiškumą, melodiškumą;
• lavinti girdimąjį suvokimą;
• mokyti tarti gimtosios kalbos garsus pagal specialias metodikas ir įtvirtinti jų tarimą skiemenyse, žodžiuose bei rišlioje kalboje;
• sudaryti žodžių garsų analizės ir sintezės įgūdžius;
• turtinti pasyvų ir aktyvų žodyną;
• ugdyti kalbos gramatinį taisyklingumą bei rišliąją kalbą;
• skatinti ir aktyvinti kalbos supratimą bei gebėjimą kalbėti;
• skatinti sklandaus kalbėjimo įgūdžius pagal specialias metodikas, numatant viendimensinius ar daugiadimensinius metodus, kurie parenkami atsižvelgiant į mikčiojimo rūšį ir pobūdį, mikčiojančiojo asmenybės ypatumus bei socialinę aplinką;
• šalinti skaitymo ir rašymo sutrikimus (derinti su lietuvių kalbos vadovėlių mokomąja medžiaga);
• siekti normalaus kalbėjimo tempo ( kalbėjimo tempo sutrikimų atvejais) per visas pratybas, apimančias kvėpavimo, balso, artikuliacijos, raumenų lavinimo bei relaksacijos pratimus, logopedinę ritmiką, skaičiavimą, dainavimą, inscenizavimą bei kitą žaidybinę veiklą;
• mokyti alternatyvios (neverbalinės) komunikacijos;
• lavinti sensorinius pojūčius, atliekant bendrą lytėjimo, emocijų, regos, klausos, kalbos bei motorinių funkcijų skatinimą, sudarant prielaidas kalbos vystymuisi;
• skatinti socialinę adaptaciją, bendravimą bei savarankiškumo įgūdžius;
• lavinti regimąją atmintį specifinių rašomosios kalbos ir kitų sutrikimų atvejais;
• ugdyti kalbėjimo prozodiją - intonaciją, tempą bei ritmą;
• taikyti įvairius būdus minkštam, kietam ir mišriam balso pradui sudaryti, balso aparatui atpalaiduoti ir koordinuoti, fonaciniam kvėpavimui mokyti, rezonatorių veiklai normalizuoti, taisyklingai fonacijai formuoti bei įtvirtinti (balso sutrikimų atvejais);
• atpalaiduoti kalbos funkciją nuo slopinimo, taikant kalbos sužadinimo ir aktyvinimo metodus;
• ugdyti visus kalbos lygmenis ir pažinimo procesus;
• dalyvauti bendrose specialistų komandos konsultacijose, kur aptariami vaikai, turintys kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo ir komunikacijos sutrikimų;
• teikti konsultacijas bei rengti rekomendacijas vaikų  artimiesiems darbui namuose;
• Šalinti arba sumažinti kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus:
•          kalbėjimo sutrikimus – įvairius fonetinius sutrikimus:
                    -    fonetinę artikuliacinę dislaliją; organinį hipernosinumą; dizartiją; anartriją;
•         kalbėjimo tempo sutrikimus:
                   -    greitakalbystę (tachilaliją, batarizmą, polterną, balbatavimą);
                   -    lėtakalbystę (bradilaliją).

•         balso sutrikimus:
                  -    afoniją (visišką balso nebuvimą);
                  -    fonasteniją (balso silpnumą);
                  -    disfoniją (dalinį balso sutrikimą);
                  -     rezonavimo sutrikimus;

•         kalbos sutrikimus:
                -     kalbos neišsivystymą ( kalbos išraiškos sutrikimą, kalbos suvokimo sutrikimą, dizartriją, organinį hipernosinumą, specifinę kalbos raidą dėl intelekto, klausios ir regos sutrikimų) – visos kalbos sistemos neišlavėjimą, apimantį fonetiką, leksiką ir gramatinę kalbos sandarą. Kalbos neišsivystymo lygiai: nežymus, vidutinis, žymus;
• fonologinius sutrikimus: foneminę akustinę dislaliją; foneminę artikuliacinę dislaliją; organinį hipernosinumą; dizartriją;
• sutrikdytą kalbos raidą: mneminę, semantinę, motorinę, sensorinę, sensomotorinę afaziją, įgytą afaziją su epilepsija (Landau – Kleffner-io sindromas),disfaziją;
• sulėtėjusią kalbos raidą;
• rašymo sutrikimus: agrafiją, disgrafiją;
• skaitymo sutrikimus: aleksiją, disleksiją;
• mikčiojimą;
• rijimo sutrikimus;
• neverbalinės komunikacijos sutrikimus;
• kitus kalbėjimo, kalbos sutrikimus.